Kai ruduo kvepia pavasariu... (2010-09-05)
Taip, taip taip... Šiandien kvepėjo pavasariu. Šiandien buvo rudens diena kvepianti pavasariu. Mano pilkosiomis lastelėmis lakstė skruzdės ir saujomis nešiojo ilgesį... Toks ilgesys būna tik pavasarį. Kai jį galima užuosti. Kai jis skleidžiasi kiekvienoje palto kilputėje ir virsta dramblio kaulo sagomis. Jos užsega amžiams savo glėbyje.Taip. Taip, taip, taip... Negaliu liautis šypsojusis. Man liūdna, bet tai giedras liūdesys. Taip. O, taip. Šiandien, kaip niekad, aiškiai galėjau užuosti pavasarį. Kišenėse skleidėsi žiedai
ir norėjau juos dalinti kiekvienam sutiktam... ne... ne, ne... Norėjau visus, visus iki vieno žiedus pasilikti sau. Kad man einant jie skleistųsi ir byrėtų ant žemės, po mano kojomis. Norėjau eiti gėlių kilmu, kuris būtų tik mano ir man. Taip. Taip. O taip.... Šiandien svaiginamai kvepėjo pavasariu. Aš gyvenau. Po ilgo laiko. Po žiemos. Po pavasario. Po vasaros. Jau seniai ruduo taip nekvepėjo pavasariu.... Gal būt ir niekados. O gal kažkada seniai, seniai... Aš dusau nuo to kvapo. Nuo skruzdžių bėgiojimo. Nuo ilgesio. Nuo besiskleidžiančių žiedų. Nuo vis dar žalių lapų šnabždėjimo. Nuo širšės dryžuotumo. Tokio pat kaip Paryžiaus širšės... Nuo tango... skambančio kažkur... vėl... ir vėl... ir vėl... ir vis iš naujo...
Taip. Taip. Taip. Imbierinėje arbatoje su medumi jutau artėjančios žiemos aitruma. Vėjas vyniojosi aplink kaklą ir kažką šnekėjo į dešinę ausį. Be paliovos šnekėjo, veldamas plaukus. Jutau, kaip šiurpsta oda... iš beprotiško gerumo... nuo pavasariu kvepiančio rudens... nuo giedro liūdesio... nuo saulės lengvų prisilietimų... nuo šešėlio pilkumos... nuo skruzdžių, saujomis nešančių ilgesį į mano galvos skruzdėlyną...
Taip. Taip, taip taip.... taip.... štai šitaip šiandien kvepėjo pavasariu...
Komentarai (0)
Apie vabzdžių tinklelį (2010-07-20)
Dienos karščiai ritasi bangomis pro vabzdžių tinklelį ir plonais siūlais raizgosi tarp kojų pirštų... Nesibaigiantis gaudimas, sklindantis nuo vyno spintos, pranašauja audrą. Sausumos. Uždaros patalpos. Virtuvės. Audra virtuvėje nieko gero nežada. Ji neatgaivins ant palangės žydinčių orchidėjų. Oras neatvės, tik dar labiau įkais. Neleis miegoti. Neleis galvoti. Tik siautės. Greičiausiai net gi be reikalo. Iš nevilties.Dienos karščiai plonyčiais siūlais raizgosi tarp kojų pirštų. Kliūna už raudonai lakuotų nagų. Šliaužia kojomis aukštyn. Šnypšdami. Iš nevilties. Iš pykčio? Ne.... iš nevilties. Iš noro ką nors pakeisti. Ko pakeisti turbūt neįmanoma. Ir ar verta... Gal. Kadanors.
Dienos karščiai tvirtomis, gličiomis gijomis raizgosi tarp kojų pirštų, kyla aukštyn, rišasi aplink kaklą. Viduje atkunta seniai pamiršta, tūnanti sraigė ir ima šliaužti stemple aukštyn. Aukštyn. Glitu. Negali įkvėpti. Negali prisišaukti pagalbos. Nieks negirdės. Nieks ir neklausys. Ausyse kartais irgi gyvena sraigės.
Dienos karščiai vyniojasi į kokoną. Veliasi į plaukus. Mintis. Sukasi gūžtą tarp šonkaulių. Labiau kairėje pusėje... Ir pilkosios lastelės ima kliedėti apie atostogas po Toskanos saule ...
Komentarai (0)
Truputis sentmentų iš seniai praėjusio rugpjūčio... (2010-07-08)
Padrikais keliaissubėga šešėliai,
pabyra šermukšnio
uogom žaliom,
rugpjūčio pradžia
prisirpus žiogais...
pakvimpa rūkais
balkone ne mano
ant dešimties
megztų pagalvėlių
nutupia musė apgirtus,
nuo vasaros tvaiko
kišenėj manoj...
Ilgesio rudo dėlionę
dėlioju ant stiklo
mažais kvadratėliais,
spalvotom švieselėm,
lyg lakas nagų
nusilupa dienos...
Ir vien tavimi gyva
kas dieną, kas rytą, naktim...
vakarais - aš ne tavo...
Ir niekas nekaltas...
...gal tik truputį -
vakarai rugpjūčio...
žaliom šermukšnio uogom
čirškiantys po langu
ir po panagėm...
Komentarai (0)
Jei būčiau dama... (2010-06-28)
Jei būčiau dama, graži ir išprusus, vakarais skaityčiau Shakespeare sonetus. Gerčiau arbatą su pienu. Sėdėčiau mąsliu žvilgsniu. Beveik, kaip La Giocond, Grand Louvre. Jei būčiau dama, niekada nesijuokčiau. Būčiau gili ir prasminga. Kalbėčiau eilėmis. Gal baltomis. Jei būčiau dama, miegočiau beveik sėdom, kad plaukai nesiveltų. Ant daugybės priegalvių. Vaikščiočiau iš lėto. Beveik nekeliaučiau. Sėdėčiau tiesia nugara. Būtinai susiveržčiau korsetu. Banginio ūsų. Būtinai. Jei būčiau dama, demonstratyviai nuobodžiaučiau. Valgyčiau mažais kąsneliais. Būtinai mokyčiausi prancūzų kalbą. Jei būčiau dama, nemėgčiau žmonių. Būčiau labai baikšti. Bendraučiau tik su kilmingaisiais. Jei būčiau dama, rašyčiau kvepiančius laiškus apie meilę. Užantspauduočiau vašku ir išsiųsčiau juos į stalčių. Raudonmedžio stalo. Jei būčiau dama, su niekuo nebendraučiau. Būčiau tik pati sau įdomi. Visi būtų ne mano lygio. Sekmadieniais būtinai eičiau į pamaldas. Tam, kad galėčiau su visais oriai, iš aukšto sveikintis, lengvu galvos linktelėjimu. Kviesčiau kunigą popietės arbatėlės su anyžinias sausainias. Jei būčiau dama, viską jausčiau po truputį. Saikingai. Niekada neverkčiau. Iš anksto apgalvočiau kiekvieną jausmą. Niekada nesapnuočiau. Jei būčiau dama...
Komentarai (0)
Apie konkursą (2010-05-20)
Po ilgų ir intensyvių apmąstymų, pagaliau skelbiame pažadėtą konkursą 
Pratęsdami lėlių temą - nusprendėme...
Jūs siųskite mums savo namuose gyvenančio, menančio senus laikus (arba atspindinčio senų laikų dvasią) žaislo nuotrauką, su trumpu pristatymu: adresu info@nostalgie-fleurie.eu , o mes, savo ruožtu žaislui, surinkusiam daugiausia „Patinka“, į draugus padovanosime panelę Rožę
Mini konkursas tęsis iki 2010 06 06, o 2010 06 07 paskelbsime kam atiteks naujoji draugė
Panelė Rožė
Komentarai (0)
Kai už lango supasi saulė (2010-05-19)
Už lango suposi saulė, dygo debesys ir labai juokingai siūbavo lietus. Aš pasiėmiau seną lūpinę armonikėlę. Ji mano rankose prapliupo isteriškai kvatotis. Hmmm... Kodėl aš visiems keliu juoką - pagalvojau. Atsitiktinis praeivis pažiūrėjo į mane ir taip pat nesusilaikęs prunkštelėjo: Juk tu nematoma! Pasilenkiau virš išdžiuvusios balos... ir tikrai - mano atspindžio ten nebuvo. Labai gražiai žydėjo lelijos. Gražu, pagalvojau ir nusijuokiau. Jau seniai nebuvo taip linksma Komentarai (2)
Apie seną dienoraštį (2010-05-18)
Vilčių dienoraštyje radau sudžiovintą saulę. Ji buvo senų klevo lapų geltonumo, visiškai plokščia, aptrupėjusiais kraštais. Tačiau vis tiek šildė. Tarp juodų, išbėgusių eilučių skaičiau vargiai beesančius jausmus ir buvo šiek tiek liūdna. Ant stogo vėl burkavo pamišęs nuo meilės balandis, o rainas katės šešėlis, laiks nuo laiko, vis mėgindavo pasikarti ant antenos. Iš manęs sunkėsi žalias žalumas ir virsdamas karoliukais byrėjo į mažą, mažą... dar mažesnę... dėžutę. Ji buvo sklidina. Aplink mane skraidė musės, uodai, mintys ir skaudžiai gėlė.Komentarai (0)
Lėlės (2010-05-13)
Mano namuose gyveną lėlės... daug lėlių... Jų gyvenimai dažnai persipina su mano, jų mintys - tampa mano mintimis... Jų balsai susilieja su mano sielvartu ir tada imu šnekėti prancūziškai... Kaip širšė, ta kuri zvimbė Paryžiuje į kairę ausį, apie tai kaip gerai gyvensiu.... pasensiu... Dar truputis ir pradėsiu čiulbėt kanarėle, braukydama dantimis per virbus...
Porcelianinės rankos ploja į mano minčių ir klaviatūros taktą... takt, takt, takt... Blakstienos skrebena garsiau nei auga žolė ir drumsčia nakties ritmą... sapnus... velia mintis ir plaukus... blakstienas ir kaktusų spyglius...
Ryt nusipirksiu tikrą lėlę. Dar vieną. Kad tarp mirksinčių akių nors vienos būtų negyvos... bent kol parsinešiu namo...
...Ar Jūs kada susimąstėte ką veikia Jūsų namuose gyvenančios lėlės, kai ateina naktis? Kai visi miega? Kai Jūsų nėra namuose?... Ar Jūs esate visiškai tikri, kad tai tik lėlės?....
Komentarai (0)
Paburbėjimai apie foto aparatą... (2010-05-12)
Jau kurį laiką mane graužia kirmis 
neturiu foto aparato... neturiu gero foto aparato... neturiu tokio foto aparato, kuris perteiktų ne tik daikto ar rūbo kontūrus, bet ir jo tikrąją spalvą, medžiagos lengvumą ar svorį, faktūrą.... galų gale laiko prisilietimą.... Neturiu foto aparato, kuris perteikti bent dalelę to, ką aš Jums noriu parodyti, bandydama prakalbinti vieną ar kita suknelę, batelius ar žvaigždėtą delninukę, kuri mena daugybę naktų, praleistų po dangaus romantiškai nusiteikusiu kupolu.... man reikalingas foto aparatas, kuris galėtų bet truputį Jums papasakoti, kaip kvepia pavasarį pražydęs švarkelis ar suknelė - beskleidžianti tylius, pastelinius žiedus
Man reikia foto aparato... pradžiai bent tokio, kuris tiesiog parkalbintų nenorinčius fotografuotis daiktus ir leistų parodyti Jums jų tikrajį veidą...
... ir aš jau žinau artimiausio meto savo mažą, bet didelį tikslą....
...kad nesijausčiau įkalinta viename sustojusiame, išplaukusiame kadre...
Komentarai (0)
Prancūziška širšė (2010-05-11)
Man kalbėjo prancūziška širšėapie tai, koks didelis metro tinklas,
kaip gražiai žydi žiedai pavasarį,
kaip prancūziškai šneka žmonės...
man kalbėjo prancūziška širšė
kokie aistringi Nuor Desire koncertai,
kaip myli gražiai Raphael,
kad šitaip liūdna vienai Senos krantinėj,
man kalbėjo prancūziška širšė...
koks rytas gražus kvartale Lotynų,
koks neįprastai karštas ruduo buvo šiemet,
kad M mėgsta vilkėti rausvą kostiumą,
man kalbėjo prancūziška širšė...
kad aš madam, o gal mademoiselle
kad jaukūs kvapai iš kavinių - fondių
o naktim - Notre Dame de Paris ... kaip gražu...
man kalbėjo prancūziška širšė...
aš girdėjau vien ištęstą zzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzz...
mostelėjau ranka -
širšė nuskrido
madingai dryžuota...
ištarus:
Paris
Komentarai (2)